ištęsti

ištę̃sti, -ia (ìštęsia), ìštęsė NdŽ, KŽ 1. tr. N, K, DŽ¹ padaryti ilgesnį, platesnį, didesnį, ištempti: Moliniai muštuviai panašūs į puodynę ištęstu liemeniu ir susiaurintu kaklu rš. Plakdamas dalgį, jis labai ašmenis ištę̃sia Alk. | prk.: Bažnyčia, visur santyji motina mūsų, per visą pasaulį ilgynių ir platynių ižtęstà,… pastiprinta yra ko tolyniui, tuo daugiaus DP542. ^ Ant kitojo [turto] kai žąsinai kaklą ìštęsa, o ne ant savo Vn. | refl. Rtr: Kabantis šaukėsi pagelbos, žmonės bandė nuimti, bet jokiu būdu neatleido mūka, ir su plaukais skūra ant galvos išsitęsė BsPIII37(Nm). Nosis tik išsìtęsė po kvarabai (apie sulysusį) Skdt. 2. tr. prk. padaryti per didelės apimties, per daug išplėsti: Ištęsti buitiniai vaizdai apsunkina romano veiksmo raidą LKX28. Kompoziciniu atžvilgiu kūrinys gerokai ištęstas rš. 3. tr. įtempti: Ižtęsiu kilpinį SD166. Ižtęsiamas SD28. Neižtęstas SD188. 4. tr. padaryti tiesų, lygų, nebe palaidą ar sutrauktą, ištiesinti, ištiesti, išlyginti: Man duokit jaunystės, kad veidą ištęstų̃ Km. Kad spurgana papula, nepaverpu, neìštęsu vilnos Šts. Suvyniojo kilimą, o vyras pagrobė ir ìštęsė Krš. Kap sueina bernai, tai mus ìštęsia an zoslano ir tąso GrvT80. Visas kūnas žaizdomis paverstas, ižkruvintas ir ant kryžiaus ižtemtas ir ižtęstas [p]DP145. | refl.: Sulaužei, supašei tą [linų] saują, kad ji būtų neišsitę̃sus PnmŽ. Ėmė kiškis ir griuvo an žemės i išsìtęsė LKKII218(Lz). ║ pakloti, ištempti, ištiesti: An pievos ìštęsė [drobę], saulė padegino ir išbalino Ml. Drobę an [v]andenio patęsiam, o tada ìštęsiam an dernos (velėnos) LzŽ. Tuos audeklus indedam pelenuosna, pamirkiam kokią dieną, paskui ištę̃siam an žolės Rud. 5. tr. Rtr, DŽ¹, Žln ištraukti, išvilkti iš kur: Išdvėsė kumelė, reikia ištę̃st pakluonėn Š. Rudenį bitės pačios ištę̃sia tranus, kad medaus mažiau ėstų Dv. Vienuos marškiniuos manę pro langą ìštęsė Str. Ìštęsia gaidį iš papečės GrvT80. Tęst tęst – paki ìštęsiau iš sutrų duobės telioką Klt. Purvynas būlo, arklys neištę̃sia Kč. Kartą viena žmona ej[o], tai inklimpo, pradėj[o] rėkt, tai ìštęsė LKT397(Asv). Karvė inklimpsta, tai tada visi ìštęsiam iž raisto Dg. Nebaštiką ìštęsė, pats anlindo rakštin ir guli Grv. Ìštęsė iš pečio žąsį, mėsos DrskŽ. Šitokį meitėlį ìštęsė per duris Drsk. Ažkart ìžtęsė telią negyvą LzŽ. Reikia pamerkt, reikia ir ištę̃st [linus] Btrm. Prilenda [žuvų varžon], tai kap tik ìštęsi Dbč. Tadag juos ižtę̃st ižg užtvorių, tadag juos iž erškėčių išvilkt DP278. | prk.: Ìštęsia iž mokyklos šiap tep, ultojai pasdaro DrskŽ. ^ Liežuvį neištęsì, kad anas kalbėt Grv. Kad tavę ištęstų̃ oran kojom! Švnč. | refl. tr. NdŽ: Anas išsìtęsė ją (ožkelę) iš ažudaro, nu, i jau lupa skūrą nepjovęs, gývai (ps.) LKT349(Ad). Tą pasakę, vėl išsitęsė iš lovos Joną ir vėl jį baisiai prilupė BsPII245(Jž). Iš išsìtęsia žuvį Vrn. Parej[o] laumė ragana, išsitęsė iš pečiaus Bebenčiuką, pavalgė ir išej[o] ant kiemo LTR(Mrc). ║ ką tvirtai besilaikantį ištraukti: Kap inkišam ranką [į skylę], trudna ištę̃st Pls. Strošna ištę̃st rankos iš po stalo Str. Noriu ištę̃st dantį ir negaliu – sopa Lz. Itas jo brolis ìštęs[ė] tą kuolelį GrvT85. Tąsė visi šieną, tai anas ìštęsė tą trumpesnį galą LKKII223(Lz). Tokia buvo bala, kojų nemožnėj[o] ištę̃st LzŽ. Nereikalingus sūdus marti ìštęsė į akivaizdą J. ^ Kad nekalba anas – su kriūkiu žodžio neištęsi LKKXIII135(Grv). Kad jam kas kuolą pilvan įvarytų, kad žarnas ištęstų̃ paskui! Strn. | refl. tr.: Iš po savę vaikas išsìtęsė ir nešioja autą Drsk. ║ slapčiomis paimti, pagrobti, pavogti: Sakytai, kas ìštęsė pinigus – nerandu DrskŽ. Moteriškei pinigus ìštęsė Švnč. Vilkas manik dvi aveles ìštęsė Grv. Ką tik padedu, tuoj ištę̃sia šitas katinas Klt. ║ išsiurbti, ištraukti, sugerti: Medžiaga ištę̃so vandenį Pls. | prk.: Sako, ką saulė ištę̃sia soką [iš vaistažolių] Pls. 6. tr. išnerti (ppr. mezgant): Sunkiai, bet ištęsiù [akį] Dsn. Per tris akutes ištęstà viena – ir tokis mezgimas Rod. 7. tr. jėga išvesti: Karvę ìštęsiau in atšlaimo, reiks po tam toliau pasvedėt Klt. Jo niekap iš namų neištęsì Švnč. Ištęsiù visus [svečius] bulbėsna [ravėti] Drsk. | Važiuot nenorėj[o], vaikai, dukteres ìštęsė [iš kaimo] DrskŽ. | refl. tr.: Jį už barzdos nusitvėręs iš užkakalės išsìtęsė NdŽ. 8. tr. išnešti: Iš trobos mane ìštęsė, būtau sudegus Drsk. Malkų yra, ale nepaimsi: drūtų vyrų reikia jom ištę̃st Slk. Jie su žmona ìštęsė tą kuparą an vežimą Žln. Bus vaikai ištę̃sę kur nors tą atestatą Ssk. 9. tr. sunkiu nešuliu ar darbu nuvarginti, įskaudinti: Itoj mėžia tai ir gyslas ìštęsė Arm. | impers.: Su jaučiais kad par dieną arsi, rankas ìštęsa LKT134(Dov). Ranką tiek ìštęsė – lai giltinė jumis atema! KlvrŽ. Ištęsė man ir taip rankas, – atšovė virėja Žem. 10. refl. išaugti, ištįsti: Mergelė išsitę̃so kap smilga Rod. Piemuo prie botagui vis išsitę̃sia Ml. 11. intr. ištverti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Kas ištęs iki galo, tas bus išganytas NTMt10,22. ║ refl. išsiversti: Da pavasaris toli, ė čia nei šero, nei valago – kap išsitę̃sme su gyvuliais, kuom patys pramisme Prng. Su kartele ilgai negal išsitę̃sti valgyti Šts. Maniau išsitę̃sti su tais miltais šią savaitelę Krš. ║ įstengti išgyventi: Ana ligonis, i kiek ìštęsė! Krš. Jei ištęsiù šiuosmet, pagyvensiu Drsk. Ar ištę̃siu, ar su medžių lapais nukrisiu Jz. Kad nor jūs ištęstū̃t! Lp. | refl.: Ka tik lig vasaros senoji išsitę̃stų Krš. ║ refl. išsikapstyti, išsisukti (iš ligos): To delto išsìtęsė, išgijo Švnč. Tik išsìtęsiau iš ligos, maniau, kad jau mirsiu Kb. ║ šiaip taip prabūti, prastumti (laiką): Kaipgi tu paržiem ištę̃si be kailinių?! Alz. Į tą uždarbį mes nebveizam, mes tik veizam, ka jau ištę̃stumi dieną Als. Dienininkas nedirba, veiza tik dieną ištę̃sti Šts. Diena žmogui ištęstóji tiktai, t. y. trumpini savo amžį (tiktai amžiui ištę̃sti) J. 12. intr. Rtr kurį laiką vilkinti: Pirmo[je] trisdešimto[je] [žadėjo grąžinti skolą] – taip ir ištęsė visus metus Krš. 13. tr. išsaugoti, išlykyti: Iki Velykų ìštęsiau lašinius Vrn. 14. tr., intr. pajėgti išdainuoti, išgiedoti: Jau sena, neìštęsiu, negaliu giedot kap jauna Pls. Kad aš neìštęsiu šitos giesmės Žrm. 15. refl. Ml, Nč šnek. išeiti, išvykti: Išsìtęsė oran i neateina Dkšt. Išsitę̃sus su vaikais buvo Ad. | Viena kita pora išsìtęsia šokt Ūd. 16. tr. prk. išreikalauti, išgauti: Kas tik daro, nori, kad dauges ištę̃st iš to žmogaus Asv. Pasamdė, kad išdarbuit, ištę̃st iš pjovėjos, kad ana nepaeit Asv. Per septynis metus ledva dokumentus [pensijai gauti] ìštęsiau Dg. Anas tęsė tęsė i nieko neìštęsė (neiškláusė) Arm. Suprato, ką gali ištę̃st (išklausti) Arm.

◊ liežùvį ištę̃sti ką nors išgauti, išklausti: Buvo žmona, nori ištę̃st liežùvį Šlčn.

\ tęsti; aptęsti; atitęsti; datęsti; įtęsti; ištęsti; paištęsti; nutęsti; patęsti; partęsti; pertęsti; pratęsti; pritęsti; raztęsti; sutęsti; užtęsti